Šiuolaikinės moterys nebenori „netyčiukų“

Veiklioms, užsiėmusioms moterims planuoti savo gyvenimą padeda modernios kontraceptinės priemonės. Vienas iš efektyviausių, saugiausių ilgalaikės kontracepcijos metodų – hormoninės spiralės. Jas renkasi vis daugiau moterų visame pasaulyje, tačiau lietuvės gerokai atsilieka. Tai lemia kelios priežastys: trūksta informacijos, be to, jos brangiai kainuoja. Lietuvoje vienintelėje iš Baltijos šalių nė viena apsaugos nuo nėštumo priemonė nekompensuojama.

Sąmoningai ir be netikėtumų

Ypač aktualu, kad kontraceptinės priemonės būtų patikimos ir ilgalaikės, kad nereikėtų gaišti laiko dažnai vaikštant pas gydytoją, baimintis, kad užmirši laiku išgerti tabletę. Jurgita Pocienė, daugiavaikių šeimų asociacijos „Mes“ įkūrėja, pasakoja, kad ketvirtasis jos vaikelis yra „netyčiukas“. Tris dukteris auginusi mama mažiausiąją maitino krūtimi ir vartojo geriamą kontraceptinę priemonę, skirtą žindančioms moterims.
Tačiau ji nesuveikė ir Jurgita netikėtai pastojo. „Dabar aš laiminga, nes svajonė susilaukti sūnaus išsipildė. Tačiau esu įsitikinusi, kad šeima turi būti planuojama sąmoningai, be jokių netikėtumų. Taip nebūtų atsitikę, jei būčiau įsidėjusi hormoninę spiralę, kurią po trečiojo gimdymo siūlė ginekologė, tačiau tuo metu negalėjau sau to leisti, ji kainavo daugiau kaip 500 litų“, – dalijasi patirtimi J. Pocienė. 
Profesionaliai sportininkei Airinei Palšytei tik 21-eri ir ji apie vaikus kol kas negalvoja. „Jiems dar ne laikas“, – šypsosi. Nors ir turi artimą širdies draugą, mergina svajoja apie aukso medalius, keliones. Neseniai Airinė Švedijoje vykusiose tarptautinėse varžybose „RodBla Vinter“ užėmė trečią vietą, pakartojusi asmeninį rekordą – iššokusi į aukštį 1,92 metro. Šiuo metu ruošiasi olimpiadai, kuri vyks po dvejų metų.
„Pirmojo vaikučio norėčiau susilaukti po ketverių metų, kai man bus 25-eri, iki ateinančių olimpinių žaidynių likus dvejiems metams“, – apie savo planus suderinti šeimyninį gyvenimą ir sportinę karjerą pasakoja lengvaatletė. Tada vienerius metus ji galėtų ramiai paauginti pirmagimį, atsigauti po gimdymo, o antruosius skirti sportinei formai atgauti ir palaikyti. Dar vienos atžalos ji planuoja susilaukti 30-ies.
Airinei tinkamiausią kontracepcijos priemonę pasirinkti nelengva: jai svarbu, kad organizme būtų kuo mažesnis moteriškų hormonų, neigiamai veikiančių raumenis, o kartu ir sportinius rezultatus, kiekis. Iki šiol tarp sportinių sezonų ji naudojo kontraceptinį žiedą, tačiau tai nėra ilgalaikė apsisaugojimo nuo nėštumo priemonė. Todėl jau kurį laiką galvoja ją pakeisti patogesne hormonine spirale.
Atsiradus naujienai – hormoninei mini spiralei, kuri išskiria nedidelę hormonų dozę, veikia trejus metus, tinka negimdžiusioms moterims, nemažina vaisingumo ateityje, abejonių, kokį kontraceptiką rinktis, nebeliko. „Apie naujausias kontracepcijos priemones trūksta informacijos, ji netiksli. Gydytojai gerai nepaaiškina, kokie jų privalumai ir trūkumai“, – komentuoja sportininkė.

Lietuviai – tikri tamsuoliai?

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja ginekologė Žana Bumbulienė akcentuoja, kad jos pacientės dažnai užmiršta išgerti kontraceptinę tabletę. Apie pusei moterų taip atsitinka kartą per tris mėnesius, po to jos jaučia įtampą, nerimą, seksualiniai santykiai tampa varginantys. Dėl kontraceptinių tablečių, pleistro ar makšties žiedo naudojimo klaidų per metus pastoja apie 80 moterų iš 1 tūkst.
„Abortų skaičius Lietuvoje išlieka didelis net ir praėjus 50 metų nuo hormoninės kontracepcijos sukūrimo. Beveik nėra dienos, kad ginekologas nesulauktų pacientės, kuri nori nutraukti nėštumą. Abortą darosi 7 iš 1 tūkst. paauglių. Kontraceptines priemones visada naudoja tik pusė paauglių, kita pusė tik kartais arba nevartoja visai. Populiariausiai priemonė – prezervatyvai“, – komentuoja gydytoja.
Jos vertinimu, prezervatyvas iš viso neturėtų būti laikomas kontracepcijos priemone, nes patikimai apsaugo tik nuo infekcijų. Apmaudu, kad ne tik paaugliai, bet ir jaunos moterys dažniausiai saugojasi nuo pastojimo (34,4 proc.) naudodamos prezervatyvus. 27,7 proc. renkasi kontraceptines tabletes, o net 20,4 proc. – nutrauktą lytinį aktą, kuris neužtikrina efektyvios apsaugos.
Pagal šį rodiklį atrodome tikri tamsuoliai, net Estijoje tokių yra vos 5 proc. O štai hormonines spirales mūsų šalyje renkasi tik 1,4 proc. jaunų moterų. Pasaulyje tendencijos visai kitokios: kontraceptines tabletes keičia gimdos spiralės. Ž. Bumbulienė pastebi, kad Lietuvoje nemažai moterų naudoja pigesnes vario ar sidabro spirales, tačiau jos dažnai sukelia padidėjusį kraujavimą.
„Dėl didelio darbo krūvio ginekologai negali skirti šiam klausimui aptarti su paciente pakankamai laiko, todėl informacijos labai trūksta. Kontracepcijos specialistų, kokius turi kitos šalys, Lietuvoje nėra. Be to, hormoninės spiralės brangios. Nemažai moterų, ypač iš rajonų, kurių pajamos mažos net ir tada, kai spiralė joms reikalinga įvairiems sveikatos sutrikimams gydyti, renkasi operaciją, nes ji nemokama“, – sako gydytoja.
Pasak jos, gimdos spiralės ne tik patikimai apsaugo nuo nėštumo, bet ir gelbsti tais atvejais, kai menstruacijų metu labai gausiai kraujuojama, dėl to susergama anemija, kenčiamas skausmas. Tai viena iš priemonių, kuri apsaugo nuo kiaušidžių vėžio – jo rizika naudojant šias spirales sumažėja net 50 proc. Hormoninės spiralės kaip gydymo priemonė gali būti skiriamos moterims, sergančioms endometrioze.

Nepakankamai įvertina patikimumą

Gydytoja Tina Peers iš Didžiosios Britanijos, moters reprodukcinės sveikatos ir šeimos planavimo specialistė, skaito paskaitas šia tema ir konsultuoja pacientes, kaip pasirinkti tinkamiausią, efektyviausią kontracepcijos priemonę. Pasak jos, Didžiojoje Britanijoje 80 proc. šių priemonių skiria bendrosios praktikos gydytojai, o likusius 20 proc. – gydytojai specialistai. Už jas sumoka valstybė.
„Jei moterys gerai informuotos, jos puikiai sugeba pasirinkti saugiausius ir efektyviausius metodus“, – pastebi T. Peers. Tyrimai rodo, kad 50 proc. bričių, gavusios papildomų žinių, svarsto galimybę pakeisti kontracepcijos metodą, kurį iki tol taikė. Panaši situacija ir JAV, po konsultacijų kontracepcijos klausimu net 73 moterų rinkosi ilgalaikio veikimo metodus, iš jų 35 proc. hormoninę spiralę.
„Klinikos, kurioje dirbu, pacientėms pradėjus naudoti daugiau hormoninės kontracepcijos sumažėjo nepilnamečių, neplanuotų ir nepalankių nėštumų (taip vadinami neplanuoti nėštumai, turintys neigiamą poveikį vaikui, motinai ir visuomenei). Dalis moterų pastojusios neatsisako žalingų įpročių, toliau rūko ir vartoja alkoholį, dėl to gimdymas komplikuojasi, tai kenkia vaiko sveikatai“, – tikina specialistė.
Britai labai rimtai vertina neplanuotų nėštumų poveikį nacionalinei sveikatos priežiūros sistemai ir visai šalies ekonomikai. Tai per metus kainuoja apie 200 mln. svarų. Akcentuojama, kad neplanuotai susilaukusios vaikų jaunos moterys vėliau nesugeba baigti mokslų, įgyti profesijos, siekti karjeros, sumažėja jų galimybės išnaudoti savo gabumus, dalis gyvena iš socialinių pašalpų.
„Neplanuoti nėštumai tebėra problema. Nepasiant kontracepcijos metodų įvairovės, net 44 proc. visų nėštumų Europoje yra neplanuoti, 64 proc. iš jų baigiasi abortu. Pagal šiuos rodiklius pirmauja Rytų Europos šalys, kur neplanuotų nėštumų dažnis tūkstančiui moterų per metus siekia 47“, – pateikia duomenis T. Peers. Viena iš priežasčių – moterims šviesti, informuoti skiriama per mažai dėmesio.
Jaunos moterys dažnai nepakankamai įvertina kontraceptiko patikimumą, neatsižvelgia į tai, kad jo efektyvumas glaudžiai susijęs su jų pačių elgesiu. Yra įvairių mitų, pavyzdžiui, kad hormonines spirales sunku ir skausminga įdėti, jos sukelia diskomfortą. T. Peers visuomet turi po ranka žydrą dėžutę su gimdos demonstraciniu modeliu ir spirale, kad pacientėms galėtų parodyti, kaip ji įdedama, išimama, kad jos įsitiktintų, kokia ji lengva, lanksti.

Iš kontracepcijos istorijos

  • Pirmoji žinoma kontaceptinė priemonė moterims buvo apsauginis kaištis iš krokodilo mėšlo, medaus ir natrio karbonato.
  • Nutrauktas lytinas aktas minimas Senajame Testamente.
  • Seniausi žinomi prezervatyvai buvo rasti vienoje Jungtinės Karalystės pilyje apie 1640-uosius. Jie buvo daugkartinio naudojimo, pagaminti iš žuvų ir gyvūnų žarnų. Kad nesudžiūtų, juos laikydavo stikliniuose induose su aliejumi, prieš naudojimą jie buvo išplaunami ir išdžiovinami.
  • Guminiai prezervatyvai pradėti masiškai gaminti 1844-aisiais.
  • Patobulėjus latekso gamybai nuo 1930-ųjų imta gaminti plonus ir nebrangius prezervatyvus.
  • Kontracepcijai naudotos ir citrinos.
  • XIX a. viduryje atsirado įvairesnių kontracepcijos formų: makšties kempinė, diafragma, gimdos kaklelio gaubtuvėlis, vyriškas gaubtuvėlis.
  • 600 m. prieš Kristų graikų kolonistai Libijoje atrado pankolių šeimai priklausantį augalą Silphion, kuris turėjo didelį estrogenų kiekį. Jis buvo vartojamas kaip geriamasis kontraceptikas.
  • 1898 m. amerikietė slaugė, gimimų kontrolės specialistė Margareth Sanger, kurios motina mirė dėl to, kad pagimdė 11 vaikų, užsibrėžė tikslą sukurti kontraceptines tabletes. 1906 m. ji pradėjo dirbti kartu su biologe Katherine McCormick. 1951 m. K. McCormick finansavo lietuvių kilmės amerikiečių biologo ir mokslininko Gregory Pincus tyrimus dėl moteriškų hormonų panaudojimo kontracepcijai.
  • Pirmosios kontraceptinės tabletės pasirodė JAV 1960 m., o 1961-aisiais ir Europoje. Jas norinti vartoti moteris pas gydytoją turėdavo ateiti būtinai drauge su vyru, jis turėjo duoti savo sutikimą, be to, moteris jau turėjo būti susilaukusi tam tikro vaikų skaičiaus.
  • 1909 m. sukurta pirmoji gimdos spiralė iš šilkverpių.
  • Plastikinės ir varinės spiralės sukurtos 1960-aisiais.
  • 1990 m. sukurta pirmoji hormoninė spiralė.
  • 1992 m. kelis kartus per mėnesį leidžiamos hormonų injekcijos tapo dar vienu kontracepcijos metodu.
  • 1998 m. sukurtos pirmosios skubiosios kontracepcijos tabletės, vartojamos 72 val. po nesaugaus lytinio akto.
  • 2000–2002 m. rinkoje pasirodė kontraceptinis žiedas ir pleistras.

Naujiena – mini spiralė

  • 2014 m. naujovė kontracepcijoje – hormoninė mini spiralė.
  • Ji užtikrina patikimą apsaugą nuo nėštumo (priemonės efektyvumas didesnis nei 99 proc. ir išlieka visą naudojimo laiką) iki trejų metų.
  • Ją įsidėjus nebereikia rūpintis kontracepcija kas dieną, kas savaitę ar kas mėnesį, nereikia lankytis pas gydytoją.
  • Mini spiralė išskiria nedidelę hormono levonorgestrelio dozę ir daugiausia veikia vietiškai gimdoje.
  • Ši priemonė gerai toleruojama, ji saugi net žindant kūdikį.
  • Planuojant nėštumą gydytojas ją bet kuriuo metu gali pašalinti ir vaisingumas greitai atsinaujina.
  • Teigiamai veikia mėnesines: ciklinis kraujavimas ilgainiui tampa ne toks gausus ir ilgas.
  • Mini spiralė lengvai įdedama be nuskausminimo.
  • Ji tinka ir negimdžiusioms moterims.

Skaičiai ir faktai

  • 2012–2013 m. apklausus 509 Vilniaus miesto ir 202 Vilniaus rajono 18 metų amžiaus moksleivius paaiškėjo, kad 41 proc. iš jų buvo pradėję lytinį gyvenimą. Bendras lytinio gyvenimo pradžios vidurkis – 16,3 metų. 
  • Net 11 proc. apklausos dalyvių teigė, kad jau per pirmąjį pasimatymą pradėtų lytinius santykius, jei mergina/vaikinas jiems patiktų. 10 proc. tai padarytų po kelių susitikimų. 30 proc. po kelių mėnesių.
  • Į klausimą, kokią įtaką jų lytinio gyvenimo pradžiai turėjo tėvai, net 70 proc. moksleivių atsakė, kad jokios.

Giedrė Budvytienė

 

 

Šiandien klausiame:

SOS centras

Susisiekite su mumis

Užduokite klausimą, pasiūlykite idėją arba išsakykite problemą.

Klauskite gydytojo

Klauskite Prisimink.lt sveikatos specialistų tiesiogiai!

D.U.K.

Visi dažniausiai užduodami klausimai vienoje vietoje.

Žodynas

Nežinote jums svarbaus termino? Visi paaiškinimai čia.